Smurto aukomis tampa ne tik moterys, bet ir vyrai
Stengiamasi žaisti „į vienus vartus“
B.van der Weg-Bražiūnienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad visą praėjusią savaitę daugelyje pasaulio šalių, bet tik ne Lietuvoje, vyko Tarptautinei vyrų dienai (pažymima lapkričio 19 d.) skirti renginiai.
„Toks dėmesys – ne atsitiktinis, o tampriai susijęs su stebimu vyrų demonizavimu ir jų teisių menkinimu. Todėl daugybė organizacijų iš viso pasaulio kvietė į 3-ąjį iš eilės Globalinį stebėjimą – savaitę trunkančią Tarptautinės vyrų dienos šventę. Ypatingai šiais metais stengtasi akcentuoti smurto prieš vyrus šeimose problematiką“, – pasakojo visuomenininkė.
Pasak jos, situaciją dar labiau blogina tai, kad problemą stengiamasi ignoruoti.
„Jungtinių Tautų socialinių, humanitarinių ir kultūrinių klausimų komitetas svarsto dokumentą „Smurtas prieš moteris ir merginas, jo priežastys ir pasekmės“. Deja, A/77/136 ataskaita yra tokia ydinga, kad Tarptautinis prievartos ir smurto artimoje aplinkoje aljansas (Domestic Abuse and Violence International Alliance, sutr.DAVIA) , kuris šiuo metu apjungia 68 organizacijas iš 28 pasaulio šalių, ragina komitetą atšaukti tolesnį svarstymą. Priešingu atveju kyla pavojus, kad bus diskredituojamos teisėtos pastangos spręsti klimato kaitos, COVID ir realias smurto šeimoje problemas. DAVIA atlikta JT dokumento analizė atskleidė tokius jo trūkumus: 1. Mokslinio patikimumo stoka dėl netinkamo ir netikslaus pagrindinių teiginių šaltinio; 2. Teiginys, kad „Tyrimai parodė, jog per klimatines katastrofas moterys miršta 14 kartų dažniau negu vyrai yra nepatikimas, neįtikėtinas ir nepriklausomų apžvalgininkų apibūdintas kaip „zombių statistika“; 3. Klaidingai tvirtinama, kad COVID „neproporcingai“ paveikia moteris ir mergaites; policijos pranešimai, nusikalstamumo statistika ir kolegų peržiūrimi tyrimai rodo, kad pandemijos metu smurtas šeimoje nepadidėjo; 4. Mirtingumo, susijusio su badu, tyrimų neįtraukimas. Orveliška manipuliacija, padedanti eliminuoti nuolat pasikartojantį didesnį vyrų mirtingumą stichinių nelaimių atvejais; 5. Nesugebėjimas pripažinti fakto, kad moterys taip pat dažnai smurtauja šeimoje; 6. Vyrų-smurto aukų nuasmeninimas yra taktika, seniai asocijuojama su totalitariniais režimais. Trumpiau tariant, minėtas JT dokumentas, DAVIA nuomone, yra ideologijos triumfas prieš mokslą“, – niūrią realybę įvardino B.van der Weg-Bražiūnienė.
Ji patikslino, kad DAVIA siekė pabrėžti didžiulį, dabar JT komiteto svarstomų pasiūlymų šališkumą, o aljanso parengta ataskaita yra laisvai prieinama internete.
„Reaguodamos į tai tarptautinės organizacijos visame pasaulyje penktadienį, lapkričio 18 d., minėjo Tarptautinę kovos su smurtu prieš vyrus dieną. Tą pačią dieną Tarptautinis prievartos ir smurto artimoje aplinkoje aljansas surengė tarptautinę spaudos konferenciją, kurioje pasisakė DAVIA prezidentas Edward E. Bartlett, knygų apie moterų smurtą prieš vyrus autorė Ann Silvers, su Tėvų atstūmimo problema dirbanti Jan James, Stambulo konvencijos kritikas, politikos studijų profesorius Stephenas Baskerville, Indijos vyrų forumo atstovas Anirban Sinha ir kiti.
Lietuvoje irgi liūdna
Ne vienerius metus su tėvų atstūmimo problematika dirbanti ir aktyviai įvairių organizacijų veikloje dalyvaujanti B.van der Weg-Bražiūnienė įvertino ir Lietuvos situaciją.
„Tyrimai rodo, kad būtent lyčių stereotipai ir nuostatos, kokiais asmenybės bruožais turi pasižymėti viena ar kita lytis, gali lemti tai, jog Lietuvoje vyrų savižudybių yra net keturis kartus daugiau, nei moterų. Dar 2006 m. Rita Žukauskienė savo knygoje „Kriminalinio elgesio psichologija“ rašė: „smurtauti ir būti auka gali ir vyras, ir moteris. Intymių partnerių smurtas yra gana plačiai paplitęs Šiaurės Amerikos visuomenėje. Daugelis pagalbos tarnybų intervencinių programų orientuotos reaguoti į smurtą, kurį patiria moterys iš savo sutuoktinių arba partnerių, ir dažniausiai smurtas tarp partnerių sutuoktinių suprantamas kaip vyro smurtas, o ne priešingai. Vis dėlto kai kurių autorių tyrimai, atlikti daugiausia JAV, rodo, kad moterys taip pat taiko smurtą prieš savo vyrus, o kai kurie autoriai pažymi, jog moterys labiau nei vyrai linkę smurtauti prieš savo intymų partnerį“, – čia prieš tai minėtos knygos ištrauką pacitavo visuomenininkė.
Pasak jos, tokias prielaidas patvirtino ir vėlesniais metais atliktos analizės.
Daugiau negu 343 mokslinių tyrimų, atliktų 40 šalių smurto artimoje aplinkoje tema, kompiliacija patvirtina, jog: „moterys yra fiziškai agresyvios, kaip ir vyrai (ar daugiau) santykiuose su savo sutuoktiniais ar priešingos lyties partneriais“ (šaltinis: Martin Fiebert „Nuorodos, nagrinėjančios moterų išpuolius prieš savo sutuoktinius ar vyrus“, 2014 m.). Nepaisant to, feministinės organizacijos nesiremia mokslinių tyrimų išvadomis, bet naudoja pranešimų apie smurtą policijai suvestines. Kaip žinia, vyrai dėl patirto šeimoje smurto skundžiasi dažniausiai tik tada, kai jis tampa fiziškai pavojingas, ką patvirtinta ir 2020 Lietuvoje atliktas tyrimas (https://www.specializuotospagalboscentras.lt/tyrimai/), – toliau situaciją vertino visuomenininkė. Dar tebėra gajus berniukų auklėjimas principu, jog vyrams nedera reikšti savo jausmų ar laikyti savęs aukomis. Persmelkiantys įsitikinimai ar stereotipai apie tai, kad vyrai yra smurtautojai, o moterys – aukos, tvyro kaip slogus smogas mūsų visuomenėje. Dėl to vyrai nedrįsta skųstis, neieško pagalbos, ką, deja, ne kiekvienas psichologiškai atlaiko. Prievarta prieš vyrus dažnai traktuojama kaip ne tokia rimta arba iš vis nereikšminga.
Vyrai, kaip žinia, dažnai smurtą patiria skyrybų metu, kai, siekiant didesnės dalies užgyvento turto ar išimtinai vaikų globos, jie yra nepagrįstai apkaltinami smurtu. Kol vyksta tyrimas, vyrai negali pareiti į savo nuosavus namus, matytis su vaikais. Praktika rodo, kad dažnai tokių atveju metu vaikai yra nuteikinėjami prieš tėčius, todėl galime kalbėti ir apie psichologinį smurtą prieš vaiką. Vėliau tas, dažniausiai, išsivysto į tėvų atstūmimą. Aišku, moterys taip pat susiduria su tėvų atstūmimu, bet vyrai dėl to nukenčia 4-6 kartus dažniau.
Be to, kaltinimams smurtu nepasitvirtinus, dažniausiai melagingai apkaltinusieji lieka nenubausti. Įdomu, ar statistikoje išlieka nepasitvirtinę pranešimai apie „patirtą“ smurtą. Ar kas susimąstė, kokį psichologines pasekmes patiria nekaltai apkaltintas žmogus?
Pasak B.van der Weg-Bražiūnienės, reikia suprasti, kad smurtas neturi lyties, todėl atpildo privalo susilaukti visi smurtautojai.